gulti

gulti
gul̃ti, gùla (gū̃la), gùlė (gùlo) 1. intr. visu kūnu kur nors dėtis: Tai gula, tai sėda . Gulėjo ant patalo savo gulamoj kamaroj Ch2Sam4,7. Katė, tykindama griebti, gùla prie žemės Gs.eiti ilsėtis, miegoti: Aš gulù devinto[je] adyno[je] J. Vėlai gulù gultinaĩ, o kelu anksti J. Neturi kur gùla Lkm. Ė kad ir pérnaktuja, tai nègula miego Ad. Gùlamas laikas Šl. Buvo pats gulamasis laikas J.Jabl. Gulamasis varpas nutraukia mano svajonę . Skardely guliaũ, skardely kėliau JD28. Po vyšnele patalėlį klojau, aš ten jauna ramų miegą guliau Kls. Eimi gultų SD91. Juos nuvedė daržinėn gultų J.Jabl. Mes norime dar kieme pabėgioti lig neguldamys S.Dauk. ^ Su vištom gùla, su gaidžiais kelia Dkš. Gul̃k su gaidžiu (anksti), kelk su vieverseliu (anksti) – turėsi duonelės Švnč. Juokias visi, net gùla (labai juokiasi) Arm. Kad anas akmeniu gultų̃ (akmeniu pavirstų)! Rod. Gū̃la galva, drimba kojos (sako piemenys, norėdami, kad kiaulės sugultų) OG320. Girtam gul̃ti, senam mirti Varn. Pasigėręs gul̃tų, iškaršęs mirtų Sch82.
gùlusiai adv.: Kiti medžiai šiltose šalėse augą gùlusiai (gulomis) Šts.
gulančiaĩ adv.: Gulančiaĩ (kad reikėtų gulėti) trumpai tesirgo, vis pavaikščiodama Šts.
gultinaĩ adv.: Vakar išgulė gultinai: kosi ir karščio turi Plš. | refl.: Jis gaudo kvapą, gulasi ant šono P.Cvir. Gul̃tis į patalus K. Arklius supančiojo ir gulasi prie ugnies ganyklėlės vidury . Gulusiuos (susigulusiu) kalbasi lig išnaktų Nt. ^ Nesijuok keldamasis (pradžioje), kad neverktai guldamasis (pabaigoje) III383. Jei arklius stačias šersi (rūpestingai, netingėdamas) – gulęs[is] važiuosi (lengvai, be bėdos važiuosi) Plt.
2. intr. sirgti: Labai nušalau, reiks gul̃ti Rm.
gultinaĩ adv.: Gultinai nèguli, ale ir sveikatos neturi Prng.
3. intr. prk. mirti, žūti: Kare guldavo mūsų karių, bet guldavo ir priešų . 4. intr. linkti, svirti: Ant pryšakio gùla eidamas – paseno senis Šts. Kur vėjas pūsteria, ten ir anas gùla Rod. Negul̃k ant pjūklo – sunku traukti Šv. Ant rankos guląs dalgis – negeras pjauti Šts. Pjauk kaip gulę rugiai, ką tu čia varpas kapoji! Sdk. 5. intr., tr. spausti, mygti: Kiaulė paršą gula, ar nematai? J.Jabl.varginti, kankinti, kamuoti, pulti, griebti: Bet juo toliau, juo sunkesne našta ėmė gulti ant Bruzdulio tas žemės sklypas V.Mont. Jau man vėl sloga gùla Gs. Slogos gula į nosis Trk. Negaliu rūkyt – labai ant krūtinės gùla Alk. Kiekviena liga gulė sunkia našta vargdienių šeimą sp. Ant jo pečių gula rūpesčiai . Visa giminė ant jo gùlė Ll. Skolos gulė žmogų . Jau su mokesčiais gùla (ragina mokėti) Plv. Ant jų ir laikraščiuos pradėjo gult (pulti) Antš. Jeigu pradės visi gulti (pulti), ir jos kantrybė turės pasibaigti Up. Man bagota širdin gula kaip ir kokia bėda Ob. 6. intr. kristi: Karšto kelio dulkės mums ant veido gulė S.Nėr. Kelnaitės gulė armonikos kvoldais P.Cvir. Ant kaktos gulo balti plaukai .dengti, supti: Aplinkui gulė jau sutemos, ir artinosi naktis . Saulė nušviečia kalnus iš kairės, nuo jų gula ilgi šešėliai . 7. tr., intr. pulti, apstoti, apspisti: Atidarytos kasos buvo gulte gulamos nekantrios minios . | prk.: Visas pulkas strazdų kai gul̃s į vyšnias – tik čiulba čiulba! Gs. 8. intr. eiti, traukti, slinkti: Debesys vis labiau gulė iš vakarų P.Cvir. Atilsino kareivius, netrukus iš visos galės gulė į Mozūriją S.Dauk. Tiek vaisko – atrodė, kad gul̃s ir nugul̃s (nueis) kaži kur Gs. Bėk namo, sulysi – debesys gùla Dkš. Čia kaskiat šulinį, čia guls vanduo (iš žemės į viršų plūs) Šts. 9. intr. grimzti, skęsti, sekti, mažėti, stotis, leistis: Akmenėlis viršum plauks, o pūkelis dugnan gul̃s Vlk. Oi eisiu pažiūrėti gilan Dunojėlin, ar giliai gula mano dalelė, ar aukštai kelias manas vargelis Vlk. Tik ką pastatyto trobesio rąstai pradeda gul̃ti (spaustis) . Tep sunkiai darbuojantis, visa mano sveikata gulė dar jaunose dienose . 10. tr. atstoti ką: Pošnia (dirva, žemė) ažu visa neguls Arm.
◊ ant rañkų gul̃ti trukdyti: Negulkit man ant rankų, matot, kad negaliu visko apspėti Alk.
į grãbą gul̃ti mirti: Pats į grãbą gul̃siu, tau kitą išpiršiu JD270.
kur̃ gul̃s kel̃s apie nuolatinį lankytoją: Kur̃ gul̃s kel̃s – vis pas juos Gs.
\ gulti; antgulti; apgulti; atgulti; įgulti; išgulti; nugulti; pagulti; pargulti; pergulti; pragulti; prigulti; sugulti; užgulti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • gultī — *gultī germ., schwach. Femininum (n): nhd. Sau; ne. sow (Neutrum); Hinweis: s. *galtōn; Etymologie: vergleiche idg. *g̑ʰel (2), Verb, schneiden?, Pokorny 434?; …   Germanisches Wörterbuch

  • gulti — gul̃ti vksm. Gul̃k ant sòfos, į lóvą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • gulti — …   Useful english dictionary

  • Список игр Square Enix — Логотип Square Enix Список игр, разработанных и изданных компанией Square Enix. Издан …   Википедия

  • griūti — griūti, griū̃va (griū̃sta Brž; SD390, griū̃na), griùvo intr. 1. virsti, gulti (apie aukštą daiktą, gyvulį, žmogų...); irti (apie trobą, kalną): Repečkomis perrėpliojęs aslą, griūdavo kniūpsčias į lovą P.Cvir. Griùvo medis ir sutrioškino koją… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • guldyti — guldyti, gul̃do (gul̃džia Slm; SD323, DP142), gul̃dė K; R caus. gulti. 1. versti, leisti gulti: Keleivius guldaũ J. Vėlus metas, reikia vaikai guldyti Š. O ką jūs guldyste margojo lovelė[je]? StnD3. Vakare vėl gaidžiai guldydavo rš. Gul̃domoji… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavalgyti — KBI11, Rtr 1. intr. Sut, N, K, M, LL158, L, DŽ, KŽ baigti valgyti: Dabar ir jie turėtų būti pavalgę J.Jabl. Valgykite dabar, pavalgykite, tuomet pakalbėsime! NdŽ. Tas stalas pavalgė, paskiau kitas stalas [valgo] Rm. Pakol pavalgysi, tai ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Mamonoro — Infobox VG title=Mamonoro developer=G.rev / Gulti publisher= release=TBA genre=Vertical scrolling shooter modes=TBA cabinet= display=Raster, vertical arcade system=Sega NAOMI media=GD ROM platforms=Arcade Mamonoro (or Mamoru kun wa Norowarete… …   Wikipedia

  • Mamoru-kun wa Norowarete Shimatta — Mamoru kun wa Norowarete Shimatta! Official Japanese cover art Developer(s) G.rev / Gulti Publisher(s) G.rev …   Wikipedia

  • aikštytis — aikštytis, ijasi, ijosi 1. Slnt, Skd, Sr ožiuotis, pykti su užsispyrimu, kaprizintis: Ko tu aikštijiesi: jei krauni vežimą, krauk, o jei nenori, eik gulti – dabar vieną šakę ima, kitą meta atgal Krt. Ko čia dabar aikštijys, kaip višta pereklė?… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”